Fotografija man - daugiau nei hobis, daugiau nei amatas, o gyvenimo būdas ir saviraiškos forma, o egzistuoja ji mano gyvenime tik dėl to, jog matau ją pasitarnaujant aukštesniems siekiams bei didesniems sumanymams…

… visada jaučiau, jog pagrindinis mano  kūrybinis kelias yra humanistinė-socialinė fotografija ir  akimirkos kurias norisi paversti į kadrą, tai nerežisuoti įvairių likimų momentai ...

... kitą vertus žinau, jog visų gyvenimų scenarijai jau parašyti - taigi mano užduotis dokumentuoti įvairius jų siužetus nesikišant į įvykių seką ...

Visgi yra skirtumas tarp fotografijos, kaip saviraiškos priemonės ir fotografijos - amato. Pastarosios veiklos tikslas yra konkretus ir aiškus - užsidirbti žmonių pasitenkinimą ir džiaugsmą.

Tuo tarpu "saviraiškos priemonė" gali netilpti į jokių rėmų discipliną kadangi tai - kuryba, o kuryba tai laisvė.

Fotografinis mediumas gali būti naudojamas įvairiems vizualinės komunikacijos tikslams; siekiant iššaukti žmonėse skirtingas reakcijas įvairioms idėjoms.

Ir tai nebūtinai turi būti malonūs pojūčiai, o mintys priverčiančios susimąstyti, išvysti tai, ko paprastai nenorime matyti, arba matome taip, kaip mums patogiau.

Maištinga provokuojanti agitacija, arba malonus pakvietimas pasivaikčioti po sapningas būsenas kurias paprastai gyvenime retai kada patiriame. Gamtos reljefų stebėjimas neįprastu rakursu, nejučia juose atrandant nuogo kūno formų grožį. Atpažinti save gatvės portrete ar pasijusti pabėgėlio iš Afrikos kailyje - visa tai ir dar daugiau tampa įmanoma fotografijos terpėje...