Lietuvos Fotomenininkų Sąjungos narys
Lietuvos Respublikos suteiktas meno kūrėjo statusas
„Besąlygiška vieta“ (angl. unconditional place) Viktoro Hasselblado
asocijacijos remtiname Didžiosios Britanijos Kūrybinių Menų Universitete (angl. University of Creative Arts)
Fotografijos studijos Kauno Dailės Institute
Šviesos rašto fenomenas įsipaišė į mano gyvenimą beveik nepastebimai ir labai naturaliai.
Pirmiausia keletas šeimos narių portretų padarytu senu rusišku fotoaparatu, senelio palikimu. Kitas prisilietimas po keletos metų pasirodžius skaitmeninei fotografijai; vasariški gamtos vaizdai kaime, peizažai ir įvairūs objektai.
Pastebėjau jog mano fiksuojami vaizdai gali stimuliuoti tam tikrus pojūčius ir perteikti įvairias koncepcijas. Būtent tokia šviesos grafikos teikiama galimybė ir sužavės mane dar po keletos metų, kai patrauksiu kelis šimtus kilometrų į rytus, dieną naktį studijuoti universaliame, savęs pažinimo universitete.
...knygos buvo perskaitytos ir pamokos išmoktos…Gyvybiškai svarbūs klausimai rado savo atsakymus, raštai susukti ir padėti į slapčiausias širdies lentynėles...
Praėjus vienai ir atėjus kitai šviesos fazei, atėjo metas tęsti pradėta praktiką kitokioje aplinkoje ir taip man teko pasmaguriauti kelioninės fotografijos žanro - kaip tai paprastai žmonių vadinama.
Pusantrų metų pats sau klaidžiojau po pasaulį ieškodamas savęs iracionaliu maršrutu. Su didele šypsena lupuose ir tikra nuostaba širdyje klausau, ką man dabar pasakoja kelionės dienoraštis:
"...Aš nesijaučiu vienas...aš nekalbu apie vienišuma, vienas ir vienišas tai skirtingi dalykai, niekada aš nesijaučiau vienišas, ir nežinau kas tai aplamai galėtu būti...bet fiziškai, aš nesijaučiu vienas... Aš jaučiuosi ... Su fotoaparatu ..."
Sugrįžau į Lietuvą nešinąs dešimtimis gigabaitų vaizdų. Betvarkydamas archyvą ir pamatęs man išties patinkančią nuotrauką, retkarčiais, atsargiai, mintyse pašnibždomis, išdrįsdavau save pavadinti "fotografas"...
Netrukus mano darbai buvo teigiamai įvertinti šios srities autoritetų ir nepastebimai tapau maloniai pravardžiuojamas fo-to-gra-fu. Niekada nemėgau būti vadinamas "menininku", todėl lietuvių kalboje tam rinkausi universalų žodį "kūrėjas".
Atsirado poreikis rimtesniems šviesos valdymo įrankiams ir kūrybiškai kryptingų metodų jai manipuliuoti; profesionali skaitmeninė technika ir fotografijos studijos Kauno Dailės Institute, bei privačiuose kursuose.
...prie pirminio akimirkos fiksavimo instinkto prisidėjo bendrosios ir specifinės žinios, bei kiek įmanoma daugiau praktikos. Taip viskas ir ėmė vystytis profesionalia eiga...
Greitai supratau, jog tokioje, darbo su žmonėmis, kryptyje aš gaunu dvigubai daugiau realaus kaifo, nei anksčiau, kai fotografavau vien dėl savęs, kurybos.
Sąveikaujant bent vienam žmogui , jo pasitenkinimui būti fotografuojamam ir gerėtis gražiomis nuotraukomis prisijungus prie manojo vaikiško džiaugsmo fotografuoti, susikuria labai pozityviai elektrizuota energija, kuri tiek stumia kiek ir traukia naujosios kūrybos link, kas kartą evoliucionuojant į kitą šviesos žaismo ciklą.
Parodos:
2007m. Jubiliejinis 30-asis kasmetinis fotografijos seminaras Nidoje, "Aukos - be Karo", grupinė paroda.
2007m. Kauno Technologijos Universiteto studentų bendrabučio vestibiulis, pavienių darbų asmeninė paroda.
2008m. Tauragės miesto šventė, Fotografijos dienos Tauragėje, "...No..." duetinė paroda atviroje erdvėje prie miesto Kulturos Rūmų.
Pavienių darbų ekspozicija grupinėje parodoje Tauragės pilies bokšto fotografijos galerijoje.
2008m. Personalinė paroda Kauno "Fujifilm" galerijoje "FOTOFAZĖ": "Sezonas Studijoje", "Aukos - be Karo", "Mėnuo Izraelyje", "Užmaršties Namai".
2008m. Kauno Technologinio Universiteto centriniai rūmai, "Akimirxnio Veidai", asmeninė paroda.